Bachata (bačata) - Dominikos Respublikos muzikinis stilius ir šokis, plačiai paplitęs Lotynų Amerikos ir Karibų baseino šalyse, taip pat tose JAV lotynų amerikiečių bendruomenėse, kuriose dominuoja išeiviai iš šių šalių.

Muzika pasižymi vidutiniu tempu, dainų tekstai pasakoja apie meilės be atsako kančias ir apie gyvenimo negandas.
Bačata atsirado 6-ajame (o kitų šaltinių teigimu jau 3-iajame) XX a. dešimtmetyje Dominikos respublikoje. Anuo metu bačata, arba kumbančata ( isp. bachata, cumbanchata), vadino triukšmingus varguomenės vakarėlius. Šie neturtingųjų susiėjimai buvo rengiami kur pakliuvo: vidiniuose namų kiemeliuose, medžių pavėsyje tiesiog gatvėse. Tokių sueigų-bačatų muzika buvo laikoma vulgaria žemutinių sluoksnių išdava. Būtent dėl to bachata vadina música de amargue - skausmo (vargo) muzika. Ilgą laiką Dominikos Respublikoje egzistavo nerašytas bachata, kaip ”žemo žanro” draudimas: šio stiliaus muzika nebuvo grojama diskotekose ar transliuojama per radiją, įrašai nebuvo pardavinėjami.
Persilaužimu bachata istorijoje tapo aštuntas XX amžiaus dešimtmetis, kada muzikantai suprato, kad bachata puikiai tinka tokiu jausmų, kaip nostalgija, melancholija ir ilgesys perteikimui ir ėmė plačiau naudoti šią jos ekspresyviąją pusę. Juan Luis Guerra albumas Bachata rosa , išleistas 1990 metais, savo pasisekimu sulaužė buvusius Dominikos Respublikoje nusistatymus prieš bachata ir išpopuliarino ją net aukščiausiuose dominikiečių sluoksniuose. Dabartinės bačatos dainų žodžiai tapo laisvesni, kartais net įžūlūs, o muzika - greitesnė, atitinkanti miesto ritmą.
Privertusi pakeisti savo gimtinės nuomonę apie save, bachata tapo mėgiama ir užsienio šalyse. Kad išeitų į tarptautinę rinką, bačatai prireikė kur kas mažiau laiko, negu jos giminaitei merengei, o tai sukėlė kalbas, jog bachata kelia rimtą grėsmę merengue plitimui ir populiarumo augimui.
Muzikiniu požiūriu bachata yra bolero ir dominikiečių son mišinys. Bačatoje pagrindinį vaidmenį atlieka akustinė gitara, arba jos artimiausia giminaitė - karibų gitara rekinto, kuri išsiskiria aštriu metaliniu skambesiu. Grojimo su rekinto technika pasižymi kur kas energingesniu stygų perrinkinėjimu, negu grojant su įprasta gitara. Mušamųjų instrumentų vietą bačatoje užima bongoes.
Bachata šokio choreografija paprasta: keturi žingsniai iš kairės į dešinę ir atvirkščiai arba pirmyn-atgal, akcentuojant paskutinį. Šiuo momentu koja šiek tiek ištiesiama pirmyn ir statoma ant pirštų arba kulno. Partneriai šoka labai artimoje pozicijoje, sukabintomis rankomis darydami lengvus judesius ratu. Pagrindinis šokio tikslas - artimas kontaktas su partneriu, todėl posūkių itin mažai, bet gana dažnai naudojami šoniniai perėjimai ir damos ”permetimas” iš vienos pusės į kitą.