Salsos pagrindas yra afrokubiečių muzikinės tradicijos. Maždaug nuo 1930 metų pastebėtas didelis kubiečių muzikantų srautas į Meksiką, kadangi ten atsivėrė didžiulės perspektyvos, susijusios su meksikiečių kino industrijos pakilimu.

Taip amerikietiškame džiaze padvelkė naujas muzikosvėjas, o neilgai trukus (1940 m. pabaigoje) susiformavo mambo stilius. 50-ieji XX a. metai buvo visuotinio susidomėjimo mambo, cha-cha-chá ir rumba ritmais metai. Lotynų Amerikos šokiai ir jų muzika buvo be galo populiarūs, visur paplito Lotynų Amerikos šokių studijos, mokinančios amerikiečius karštų lotynų ritmų. Tačiau 1960 m. dėl išpopuliarėjusių britų grupių The Beatles, Rolling Stones ir kitų lotynų šokiai ir muzika liko užnugaryje. Maždaug tuo pat metu atsirado naujas populiarus lotynų muzikos stilius, žinomas kaip boogaloo, bet tik 1970 m. lotynų muzika vėl atsikariavo savo pozicijas, kadangi muzikantai tuo metu grojo kieto stiliaus lotynų muziką, kurią grynos salsos šalininkų laikoma vienintele tikra salsos muzika. Šis salsos stilius gavo salsa caliente arba salsa gorda pavadinimą. 1980 m. ji buvo pakeista salsa romantica atmaina, kuri turėjo mažesnį tempą ir žymiai švelnesnę muziką. Dainų tekstuose buvo pereita nuo seniau įprastos nelengvos kasdienybės atvaizdavimo prie sentimentalios meilės lyrikos. Būtent šis salsos stilius neleido salsai numirti. 1990 m. salsa didžiuliu greičiu išplito po visą pasaulį ir tapo nusistovėjusiu muzikos stiliumi.
Salsa, gimusi Kuboje, stipriausiai įsisavinta, vystyta ir skleidžiama buvo puertorikiečių. Šiuo metu jos tradicijos lieka sergimos kolumbiečių, tuo parodydama, jog toks muzikinis stilius, sugebantis kaip feniksas atgimti vėl ir vėl, savo variacijomis yra vertas viso pasaulio dėmesio.