Fokstrotas

Fokstrotas atsirado 1914 m. Jungtinėse Valstijose. Šis šokis buvo negrų įtakos kūdikis ir tiesioginis vanstepo bei regtaimo palikuonis.

Žinovai šio šokio vardą sieja su žinomu miuzikholo atlikėju Hariu Foksu, 1914 m. Niujorke viename vodevilyje atlikusį šokį risčia pagal regtaimą.
Pirmuosius keletą savo egzistavimo mėnesių fokstrotas buvo tikras „vaikščiok kaip nori“ šokis, be jokių žingsnių reikalavimų. Tai buvo karštligiškas, trūkčiojantis šokis. Vieną figūrą anglų šokių mokytojas Viktoras Silvesteris komentavo taip: „Ženkite keturis lėtus žingsnius, tada pabėkite septynis žingsnius, o aštuntajame užkeiskite dešinę už kairės“. Reikia atsiminti, kad Valstijose pasirodžius fokstrotui populiarūs šokiai buvo vanstepas, hesitation valsas, o tango buvo ką tik pasiekęs savo populiarumo viršūnę ir susižavėjimas juo buvo dar tik pradėjęs rimti.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, tango ir bostonas buvo visiškai pamiršti. Valsas taip pat vos neišnyko, o fokstrotas, apie kurį buvo išgirsta ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki karo pradžios, šokių salėse kėlė susižavėjimą. Juk prasidėjus karui, populiariausia iš armijos trumpam sugrįžusių vyrų atsipalaidavimo forma buvo šokis. Dauguma šių yrukų buvo ką tik baigę mokyklą ir neturėjo jokios šokimo praktikos. Jie neturėjo laiko išmokti painių valso ir tango elementų, tačiau juos sužavėjo linksma bei gyva fokstroto melodija ir paprasti šokio žingsniai. Taip po kelių mėnesių fokstrotas išvijo iš šokių salių visus kitus šokius, išskyrus regį.
Kadangi fokstrotas neturėjo jokių apibrėžtų žingsnių, buvo kreiptasi į šokėjus ir mokytojus, kad šie suteiktų jam minėtų populiarių šokių judesius. 1914 m. vasarą fokstrotas pasiekė Angliją ir buvo pristatytas imperijos šokių mokytojų asociacijai Londone. Iki 1915 metų pradžios šis šokis buvo grojamas labai reguliariai daugumoje Anglijos šokių salių bei aikštelių. Pamažu šokis įgijo stabilumo, aštrūs fokstroto kampai buvo apgludinti, jis pasidarė tolygesnis. Išliko lėtas vaikščiojimas ir greitas žingsnis ristele, atsirado tokios figūros kaip drugelis (butterfly), sumirgėjimas (the twinkle). Kai kurios neįprastos figūros kurį laiką buvo madingos, bet daugiausia buvo taikomas šosė - tiek judant į priekį, tiek apsisukant.
Po poros metų šokėjai jau buvo išbandę visą komplektą šuoliukų, spyrių ir pasišokinėjimų, ir ėmė kilti šioks toks nuobodulys, tad pradėta mažiau vargintis sulėtinus ir padidinus daugelį žingsnių. Taip atsirado plaukiantysis ( lėtasis) fokstrotas, išgujęs kaprizingus žingsnelius ir tapęs ypač mėgiamu anglų šokėjų.